Ginekologinių ligų gydymas ir diagnostika

Mūsų klinikoje teikiamos šios ginekologo paslaugos:

• Profilaktinė diagnostika
• Lytiniu keliu plintančių ir kitų ligų (bakterinės vaginozės, pienligės, gonorėjos, trichomonozės, chlamidijų, ureaplazmų, mikoplazmų, sifilio ir kt.) diagnostika ir gydymas
• Nėštumo tiksli diagnostika
• Ultragarsinis tyrimas (pilviniu davikliu ir/ar vaginaliniu davikliu)
• Gimdos kaklelio ligų diagnostika ir gydymas
• Kolposkopija (gimdos kaklelio tyrimas optiniu prietaisu)
• Gimdos kaklelio citologinis tyrimas
• Kiaušidžių cistų diagnostika ir gydymas
• Policistinių kiaušidžių( lėtinės anovuliacijos) sindromo diagnostika ir gydymas
• Gimdos miomų diagnostika ir gydymas.
• Endometriozės diagnostika ir gydymas
• Ankstyva vėžio diagnostika
• Mėnesinių ciklo sutrikimų gydymas
• Nevaisingumo diagnostika ir gydymas
• Lėtinių dubens skausmų diagnostika ir gydymas
• Šlapimo nelaikymo priežasčių diagnostika ir gydymas
• Kontracepcijos parinkimas
• Gimdos spiralės įdėjimas ir išėmimas
• Klimakterinių simptomų gydymas
• Ginekologinės ambulatorinės procedūros

Gimdos kaklelio citologinis tyrimas: ar nėra vėžio grėsmės

Kam reikalingas šis tyrimas? Gimdos kaklelio citologinis tyrimas nustato, ar gimdos kaklelio ląstelės normalios, ar nėra pakitimų arba vėžio. Yra įvairių rekomendacijų, kas kiek laiko reikėtų tirtis, tačiau, jei finansinės galimybės leidžia, patarčiau aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai merginai ar moteriai pasitikrinti kartą per metus. Iš praktikos galiu pasakyti, kad per trejus metus gali atsirasti labai akivaizdžių pakitimų”, – sako „Natura munda“ akušerė-ginekologė Regina Norkienė.

Ko galime tikėtis? Pasak gydytojos, kai gimdos kaklelio tyrimas be pakitimų, galite būti ramios. O jei sulaukėte atsakymo, kad yra nežymių pakitimų, gydytoja patars tyrimą kartoti – kas tris mėnesius ar kas pusę metų. Nežymūs pakitimai stebimi ir negydomi. Be to, ginekologas gali rekomenduoti atlikti kolposkopiją – tai instrumentinis tyrimas, kai mikroskopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Atsižvelgiant į atsakymą gali tekti daryti biopsiją – paimti gimdos kaklelio gabalėlį diagnozei patvirtinti. Esant žymiems pakitimams taip pat atliekama biopsija. Jeigu šis tyrimas parodo, kad yra vėžio grėsmė, siūloma pašalinti gimdos kaklelio pakitusią dalį. Tai nesudėtinga operacija. Pašalinamas nedidelis, kelių centimetrų audinių plotas, ir liga visiškai išgydoma. Kitaip ji gali vystytis – didelė tikimybė susirgti vėžiu.

Mikrofloros ištyrimas

Kam reikalingas toks tyrimas? Iš makšties išskyrų tepinėlio ginekologas gali spręsti apie ten esančią mikroflorą. Makštyje turėtų būti pakankamai laktobakterijų, bet jos gali būti šiek tiek „atskiestos” kitos rūšies bakterijomis. Tik neturėtų būti žarnyno lazdelių, streptokokų ar stafilokokų.

Ko galime tikėtis? „Jei makštyje nėra laktobakterijų, moteris dažnai skundžiasi nemalonaus kvapo išskyromis, niežėjimu. Dabar yra daugybė įvairių preparatų, kuriuos vartojant makšties bakterijų kiekis vėl tampa normaliu. Kita vertus, gydymas priklauso nuo to, kokia mikroflora nustatoma: ar yra uždegimas, ar tik vadinamoji disbakteriozė, kai stinga laktobakterijų”, – sako akušerė ginekologė R. Norkienė.

Ultragarsinis tyrimas: kas matyti ekrane

Kam reikalinga echoskopija? Ultragarsinį tyrimą patariama atlikti moterims atsižvelgiant į amžių: jaunoms, niekuo nesiskundžiančioms merginoms jis gal ir nebūtinas, tačiau moterims nuo 35 metų ginekologinės patikros metu reikėtų atlikti ultragarsinį tyrimą per makštį, kai apžiūrima gimda ir kiaušidės.

Ko galime tikėtis? Gydytoja Regina Norkienė teigia, kad gimdoje galima pamatyti miomas – gėrybinius auglius gimdos raumeniniame sluoksnyje.

Mėnesinių ciklo sutrikimai

Kraujavimo acikliškumai, per gausus ar per menkas kraujavimas.

Požymiai:

• Nereguliarios mėnesinės

• Mėnesinių nebuvimas

• Gausios mėnesinės

• Skausmingos mėnesinės

• Nevaisingumas

• Pilvo skausmas

• Dirglumas

• Galvos skausmas

• Pykinimas

• Vėmimas

• Krūtų skausmas

Tyrimai:

• Ginekologo apžiūra

• Hormonų koncentracija kraujyje

• Echoskopija

• Citologinis gimdos kaklelio tyrimas

• Skydliaukės hormonų tyrimas

Endometriozė

Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Tai antra pagal dažnį ginekologinė patologija. Endometrioze serga apie 10% vaisingo amžiaus moterų (kai kurių šaltinių duomenimis net iki 40%), dažniausiai liga pasireiškia sulaukus 30-40 m. amžiaus (rečiau serga jaunesnės negu 20 m. ir moterys postmenopauzės laikotarpiu). 20-40% atvejų endometriozė diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis

Endometriozei būdingi šie simptomai:

• Maudžiantis skausmas pilvo apačioje

• Nereguliarios mėnesinės

• Skausmingos mėnesinės

• Skausmingi lytiniai santykiai

• Dubens skausmai

• Tirštos, „šokoladinės” išskyros kelias dienas prieš mėnesines ir po jų

• Gausios mėnesinės

• Nevaisingumas

• Skausmingas tuštinimasis mėnesinių metu

• Skausmingas šlapinimasis su krauju mėnesinių metu

Komplikacijos:

• Endometrioidinės kiaušidžių cistos gali plyšti, sukeldamos pavojingą gyvybei vidinį kraujavimą

• Endometriozė beveik visada sukelia nevaisingumą

• Endometriozės židiniai, kur jie bebūtų, gali suvėžėti

Profilaktika, siekiant apsisaugoti nuo endometriozės:

• Per mėnesines patartina vengti fizinio krūvio, tyrimų per makštį ir susilaikyti nuo lytinių santykių

• Jei artimiausiu metu neplanuojate pastoti, naudokite kurį nors iš daugelio kontracepcijos metodų

• Jaunoms moterims reikia stengtis daryti kuo mažiau gimdos gleivinę žalojančių diagnostikos tyrimų, jei nėra būtina, neskirti chirurginių gimdos kaklelio gydymo būdų

• Po gimdymo svarbu gerai susiūti gimdos kaklelio plyšimus, neįverčiant į siūlę gimdos kaklelio kanalą išklojančios

Kiaušidžių cistos

Kiaušidės cista – tai naujai atsiradęs patologinis darinys kiaušidėje, kai natūralioje kiaušidės ertmėje susikaupia sekretas. Cistos panašios į įvairaus dydžio „balionėlį”, apsuptą lygiu plonu dangalu ir užpildytą įvairios spalvos, skaidrumo, tirštumo, konsistencijos ir sudėties skysčiu. Cistos gali būti tiek vienoje kiaušidėje, tiek abiejose kiaušidėse vienu metu, pavienės arba daugybinės.

Simptomai:

• Dažnas šlapinimasis po truputį

• Vidurių užkietėjimas

• Maudžiantis skausmas pilvo apačioje

• Maudžiantis skausmas šone

• Sunkumas pilvo apačioje

• Nereguliarios mėnesinės

• Skausmingos mėnesinės

• Vidurių pūtimas

• Dažnas tuštinimasis po truputį

• Pilvo apimties padidėjimas

Tyrimai:

Kiaušidžių cistos dažniausiai diagnozuojamos tikrinant profilaktiškai, nes nedidelės cistos paprastai jokių simptomų nesukelia. Tiriant moterį per makštį, šalia gimdos kairiajame ar dešiniajame šone apčiuopiamas apvalus, elastingas, paslankus, neskausmingas darinys.

Mergaitės, paauglės bei moterys, negyvenusios lytinio gyvenimo, tiriamos per tiesiąją žarną. Diagnozei patikslinti visada atliekamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija), o prireikus – diagnostinė videolaparoskopija. Ultragarsu išmatuojamas kiekvienos kiaušidės ilgis, plotis, aukštis, apskaičiuojamas jos tūris ir palyginamas su normos dydžiais. Pagal matomą cistinio darinio echoskopinį vaizdą maždaug galima iš anksto numatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis.

Piktybinę cistą galima įtarti tada, kai darinys yra nepaslankus, gruoblėtas, nelygus, > 10 cm skersmens, yra infiltruoti standūs priegimdžio audiniai, aptinkamas laisvas skystis pilvo ertmėje, ir jei pacientė yra > 35 m. amžiaus. Papildomai atliekama kompiuterinė tomografija ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligonės amžiaus, cistos dydžio, jos echoskopinio vaizdo ir augimo intensyvumo. Ne visos cistos yra operuojamos. Makštinio ir ultragarsinio tyrimo metu nustačius funkcinę cistą, 2 mėn. ji stebima, neskiriant išvis jokio gydymo arba skiriant HORMONINIIUS PREPARATUS. Jei konservatyvus gydymas neefektyvus, cista neišnyko, linkusi greitai augti, atliekama operacija – videolaparoskopija arba laparotomija.

Komplikacijos

Cistos gali plyšti: į pilvo ertmę išsilieja jų turinys, prasideda gausus vidinis kraujavimas, vystosi „ūmaus pilvo” reiškiniai. Cistos gali infekuotis ir supūliuoti, sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, savaiminius persileidimus, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimus, taip pat jos gali supiktybėti.

Profilaktika

Virš 30 metų amžiaus kiekviena moteris turi nors vieną kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą, ir jai turi būti atliktas kiaušidžių bei gimdos ultragarsinis tyrimas. Tai padeda laiku susekti ir diagnozuoti cistinius darinius kiaušidėse ir išvengti kiaušidžių vėžio.

Kada tikrintis pas ginekologą?

• Moteris privalo reguliariai tikrintis pas ginekologą. Tai jai padės išvengi ligų.

• Moteris profilaktiškai pas ginekologą turi apsilankyti vieną kartą per metus. Apžiūros metu ginekologinėje kėdėje tiriami išorinai lyties organai, makštis, gimdos kaklelis, palpuojant įvertinama gimda, kiaušintakiai, kiaušidės, mažasis duobuo.

• Tyrimams dėl infekcijų imami tepinėliai, pasėliai iš makšties ir gimdos kaklelio.

• Labai svarbus yra onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis. Tai tyrimas dėl gimdos kaklelio vėžio. Moteris atlikdama jį vieną kartą per metus gali išvengti gimdos kaklelio vėžio. Šiuo tyrimu galima diagnozuoti įvairius priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus, kurie gydomi minimaliomis intervencijomis.

• Taip pat atliekama ir kolposkopija – gimdos kaklelio apžiūra optiniu prietaisu.

• Vidinai moters lyties organai (gimda, kiaušidės) apžiūrimi ultragarsu. Atliekama abdominalinė ir vaginalinė echoskopijos. Jos metu galima diagnozuoti gimdos polipus, miomas, kiaušidžių cistas, nėštumą. Patikrinimo metu tiriamos ir krūtys.

Ginekologo konsultacija reikalinga visada kai yra skausmas pilvo apačioje ar strėnų srityje, su mėnesinėmis nesusiję kraujavimai, gausios ar nereguliarios mėnesinės, nesulaulaukus mėnesinių, jaučiant niežulį makštyje ir tarpvietėje, pagausėjus išskyrų, atsiradus nemaloniam jų kvapui.